žiegalas

žiẽgalas sm. (3^b) iešmas, virbas: Padaraite žiẽgalą perdurt kuodeliui, kad nesmuktų Ml. Aš ožkelė nabagelė, pusė lupta, pusė ne; mano akys žiegalo, ylų ragai: ką sustiksiu, tą pradursiu (ps.) Prng.